Kardinolas Pietro Parolin, Popiežiaus valstybės sekretorius, tęsia delikatų vizitą Ukrainoje, kuri pastaraisiais metais gyvena sudėtingomis sąlygomis. Pirmiausia tai karo situacija, bet ne vien. Ją lydi konfliktai kolektyviniuose jausmuose, liečiančiuose tautinę tapatybę, labai sunkiai keliamasi iš klampaus korupcijos liūno. Visi šie reiškiniai atsispindi ir krikščionių bendruomenėje, kuri turi papildomų tarpusavio įtampos židinių. Šiuos įžiebė ne vien karas, pakanka prisiminti ilgalaikį nedraugiškumą tarp ortodoksų ir graikų apeigų katalikų. Bet taip pat ne paslaptis, kad svetimumo pasitaiko ir tarp graikų apeigų bei lotynų apeigų katalikų. Visos šios sudėtingos temos, kurioms būdinga tiek daug skirtingų nuomonių, atsispindi kardinolo Parolino, Vatikano diplomatijos šefo kalbose ir pamoksluose.
Penktadienis, birželio 17 diena, buvo skirta politiniams susitikimams: Popiežiaus valstybės sekretorius susitiko su Ukrainos prezidentu Petro Porošenko, o po to su Užsienio reikalų ministru Pavlo Klimkinu bei Rados (parlamento) pirmininku Andrejumi Parubij. Vakare kardinolas Parolin aplankė graikų katalikų bendruomenę Kijeve, susitiko su pabėgėliais, vakarieniavo su Didžiuoju graikų katalikų arkivyskupu Sviatoslavu Ševčiuku. Tačiau tądien anksti ryte šv. Aleksandro katedroje aukojo šventąsias Mišias, kuriose dar kartą visų pirmiausia perdavė Šventojo Tėvo sveikinimus. Popiežius Pranciškus įpareigojo savo bendradarbį tiesiogiai perduoti jo sveikinimus ir padrąsinimą pačioms įvairiausioms ukrainiečių visuomenės ir Bažnyčios grupėms, kurias sutiks.
Penktadienio Evangelijos skaitinyje nuskambėjo Viešpaties perspėjimas - „nekaupkite turtų šioje žemėje“. Ukraina, kaip ir kitos pasaulio šalys, turi kovoti prieš nesąžiningumą, neteisingą praturtėjimą, turto vagystę iš bendruomenės savo naudai, korupciją ir pinigų koncentravimą vos keliose rankose: visa tai skurdina tautas, naikina laisvę, žudo geresnio pasaulio svajonę ir teisę gyventi visoms tautoms. Krikščionys turi prieš tai kovoti, tačiau ne prievartos būdu, homilijoje kalbėjo kardinolas Parolin. Jis pabrėžė, kaip svarbu pašalinti mūsų širdyse pasislėpusį savanaudiškumą, kuris yra kliūtis laisvei. Taip, galima pamokslauti teisingumą, patiems būnant pavydo, sėkmės bet kokia kaina aukoms. Tik ar tokiu atveju mūsų žodžiai ką nors reikš?
„Turime padaryti mūsų akį skaidria, žvilgsnį į save ir kitus. Turime padaryti jį tyru, permatomu, be antraeilių siekių“, - pasakė ganytojas, pridurdamas, jog kunigai, vyskupai ir vienuoliai turi saugotis jiems nepriklausančių turtų, puikybės, arogancijos. „Kad atrastume tikrą laisvę turime pakelti žvilgsnį į dangų: mūsų lobis yra ten, tai meilė Dievui. Tokia nesavanaudiška meilė, kad pasaulio šeimininkas atsisakė visko, kad būtų prikaltas prie kryžiaus, tarp spjūvių ir patyčių, likdamas ištikimas meilei ir mus išgelbėdamas“.
Šeštadienį kardinolas Parolin jau buvo Lvove, kuriame visą dieną dalyvavo įvairiuose susitikimuose: su miesto vadovais, Mišiose Lvovo lotynų apeigų katalikų katedroje, vyskupijos muziejaus atidaryme, pietuose su vietos ganytojais, aikštės, kur iškils nauja katalikų bažnyčia palaiminime, galiausiai susitikime su graikų apeigų katalikų seminaristais.
Mišių skaitinys iš antrosios Kronikų knygos pasakojo apie tai, ką daro karas. „Neištikimybė Dievui visada yra kiekvieno karo ištakose, kiekvieno smurto, tokio absurdiško ir ciniško, galinčio sutraiškyti kiekvieną jausmą, kiekvieną pagarbą žmogui, švelnumo išraišką, dėmesį tiems, kurie, kaip ir mes, buvo sukurti laisvi ir yra mylimi Dievo. Karas gimsta iš Dievą pakeitusios stabmeldystės: galiai, ambicijai, melagingam viršumui, vietoj žmogaus asmens apgynimo“, - sakė kardinolas, pabrėždamas, jog Dievo teismas ypač atsižvelgs, kiek sužeidėme, sužalojome, fiziškai ar morališkai, net nužudėme ar neapgynėme kito asmens, jame esančio panašumo į Dievą.
Ir šioje homilijoje kardinolas kalbėjo apie didįjį korupcijos ir godumo blogį, apie prisirišimą prie daiktų, iliuziją, kad turtai ar galia suteikia nemirtingumą, manymą, kad esi pasaulio šeimininkas dėlto, kad privogei tiek pinigų, jog gali juos mėtyti pro langą ar prisipirkai brangių daiktų, kurie suvokiami kaip privilegijos ir pasigėrėjimo apraiškos. „Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo gyvybės“ (žr. Lk 12,20), perspėja Evangelija. Bažnyčios žmonės ir institucijos neturi garbinti tokių žmonių vien todėl, kad jie paaukojo pinigų, reikia gerai suprasti, kokios yra geradarystės intencijos, pridūrė kardinolas.
Jis drąsino pasitikėti Dievo meile ir jos pergale, nepasiduoti apgaulei, kad egzistuojanti padėtis yra nepakeičiama. Tiems, kurie prarado vaikus, vyrą, žmoną, tėvus, darbą, orumą tai gali būti labai sunku. Tačiau patikėti Dievo meile reiškia nepasiduoti grobimo, žudikiško smurto pažadams. Ne patys save, o Dievas mumyse mus padaro tikrais liudytojais. (Vatikano radijas).
